Trijų kryžių aikštelė

Koordinatės: 524000, 5979834 (LKS)
53.955548, 24.365672 (WGS)
53° 57′ 19.97″, 24° 21′ 56.42″ (WGS)

Ca yra aikštelė, ca sustoja autobusas, ca yra stendas apie Musteikų. O stende schema, kurią nupaišė kaimo naujakurys slovakas Michalas.

Kaimas susiskirstis in krūmus, tokius kaip miestan rajonai. Yra toki krūmai, arba galai: Steponai, Augusteliai, Gaidzai, Kazabuliai ir Miškiniai.
Dzidzulis, dzviejų kryžavonių kryžius pastacytas kaimo jaunimo, susibūrusio į Šv. Kazimiero draugiją. Kuomet Lietuva minėjo Vytauto Didžiojo 500-ąsiais metines, čia buvo Lenkijos okupuota, ir musteikiškiai negalėjo prisidėti prie visuotinio šventimo. Tad jaunimas sumanė šitaip tą sukaktį pažymėti: statė vaidinimus, rinko aukas ir pacys pastatė kryžių.

Baltos prijuostėlės (kvartūkėliai), užrištos ant kryžių, liudija apie žmonių prašymus ir dėkojimus. Anksčiau rišo jaunamartės, ligotos moterys. Dabartines prijuostėles užrišome 2018 m. vasario 16 d. švęsdami Lietuvos respublikos 100-metį.

Vietos gyventojai kaimo vardą tradiciškai kildina nuo slaviško žodžio мостик „tiltelis“. Esą taip vieta pavadinta nuo tiltelio per Musteikos upelį. Kiti sako, kad vieta gal pavadinta pagal upelę. Žiūrint iš kalbotyros perspektyvos, tai vietovardis yra aiškiai asmenvardinės kilmės: yra užrašyta pavardžių Musteika, Musteikis. Tiesa, jų užfiksuota daugiausia šiaurės rytų Lietuvoje – Rokiškio, Zarasų, Utenos rajonuose. Pastarajame yra ir keli kaimai, pavadinimu Musteikiai. Kaip šita pavardė atsidūrė Dzūkijoje, nežinia, bet kad ji buvo paplitusi plačiau, rodo XX a. pradžioje Vilniuje užrašyta pavardė Mostejko, ši pavardė patekusi ir į lenkų, gudų kalbas (pavyzdžiui, Lenkijos Elblango kapinėse palaidotas Zbigniewas Mostejko). Kad pavardė sena, liudija ir 1463 m. dokumentas, kuriame Lenkijos karalius Kazimieras dovanoja maršalkai Radvilai Astikaičiui tokį Vaineikį Musteikaitį su jo žemėmis, kurias jo tėvas Musteika išdirbo Užpalių valsčiuje, prie Vyžuonos.

O ką gi reiškia pati pavardė? Akivaizdu, kad ji baltiškos priesaginės darybos, kaip Noreika, Domeika, Maldeikis, Budreika ir pan. Lietuvių kalbininkas Aleksandras Vanagas spėjo, kad žodžio šaknis must- galimai finougriška – iš estų must „juodas“, mažiau tikėtina – iš žemaičių musti „šusti“ ar reto žodžio musti reikšme „svaigti“. Visgi, mažai tikėtina, kad baltiškos darybos asmenvardis galėtų įgyti finougrišką šaknį. Čia verta būtų atkreipti dėmesį į dar vieną pavardę Mąsteika (iš žodžio mąstyti) bei žemaičiuose paplitusią Mosteika. Kadangi ą žemaičių tarmėse išvirsta į o, o aukštaičių į u, tai visiškai įtikinama kaita Mąsteika > Mosteika > Musteika (kaip ąžuolas > onžuols > ūžuolas).

Musteikos upelio vardo paminėjimą, kalbant apie saugomų ir prižiūrimų plotų Berštų girioje ribas, rašytiniuose šaltiniuose randame 1641 m. Girių prižiūrėtojai pirmiausia kurdavosi atokiai vienas nuo kito, kad aplink kiekvieną gyvenvietę būtų tolygiai nutolę saugotų girių plotai. 1636–1641 m. girių sutvarkymo duomenimis tarp Varėnos, Perlojos ir Merkinės miškų girininkijos Merkinės miškų bloko išskiriamų kaimų buvo: Marcinkonys, Margionys, Kapiniškiai, Kabeliai, Randamonys ir kt. Tik vėliau buvo kolonizuojami ir pakraščiai. Taip pirmą kartą paminimas Musteikos kaimas 1785 m. su ten gyvenančiais, kaip spėjama, iš Marcinkonių gyvenvietės atsikėlusiais Miškiniais, Tamulevičiais, Akulevičiais ir Gaidžiais.

Siena tarp Merkinės ir Berštų girios ėjo Musteikos upe. Artimiausias miško žvalgų kaimas buvo Kabeliai. Tokie kaimai sparčiai augo ir 1675 m. atlikus reformą, norint suvaldyti įsigalėjusį žvalgų savivaliavimą, įsteigiama nauja strielčių (šaulių) klasė, dėl to ėmė kurtis naujos gyvenvietės su naujaisiais girių prižiūrėtojais. Čia ir tenka ieškoti šiandieninės Musteikos senbuvių šaknų.