Partizano Kazimiero Grigo sodyba

520314, 5980770 (LKS)53.964117, 24.309571 (WGS)53° 57′ 50.82″, 24° 18′ 34.45″ (WGS)

KAZIMIERAS GRIGAS-ALKSNIS
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Gardino grupės vadas. Gimė 1904 m. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d. Paramėlio kaime.
Iš Onos Navieraitės-Čečėtienės prisiminimų:
„Kieme (Paramėlio kaime) pamatėme stovintį šeimininką ir besikalbantį su vyrais. Pasirodo, jie ilgai mūsų laukė. Šeimininkas atrakino pirkios duris ir įėjome į vidų. Jie paprašė pas mane pinigų, o pas šeimininką buvo prašę duonos. Uždegė lempą, pakabino. Lauke kažkas sušuko, jie labai greitai žengė į vidų. Šeimininkas padavė duonos puskepalį, aš – pinigų.
Ir staiga! Signalinės raketos nušvietė visą sodybą. Vyrai metėsi į lauką bėgti. Šunų lojimas. Šūvių tratėjimas. Viskas aišku, esame apsupti. Viduje esantiems – išgąstis. Supratome, kad tai buvo partizanai. Nes mes jų nepažinome, o jie mums neprisistatė. Šeimininkas pradėjo blaškytis. Šeimininkė klykti. Supratome, kas atsitiko ir kas mūsų laukia. Aš greitai sukomandavau gultis ant grindų. Pasilikome kurį laiką vieni. Partizanai bėgo į mišką (kaip vėliau sužinojome). Marcinkonių garnizono kareiviai juos šaudydami vijosi. <…> Praslinkus keliolikai minučių į vidų įėjo karininkas, gal leitenantas (tiksliai neprisimenu), ir dar keli kariškiai. Šeimininką ištiko šokas. Jis visas drebėjo. Todėl šeimininkei liepė kinkyti arklį ir į kiemą parvežti nušautąjį partizaną. Karininkas man kalbėjo: „Tuoj atveš nušautąjį. Apžiūrėsim jo krepšį. Tikriausiai ir atpjauta puskepalio duona tiks jūsų duonos kepalui.“ Aš sunerimau: tikrai, taip gali būti.
Parvežė į kiemą žuvusį (jį nušovė jau miškely netoli namų, o kiti pabėgo). Atnešė jo krepšį. Bet jame, ačiū Dievui, nei duonos, nei pinigų nebuvo. Duoną nusinešė kiti. Krepšyje buvo kortos ir dar keletas niekučių.“

Parengė Dovilė Čaplikaitė