Živilė Steniukynaitė-Fornari „Užkoduota“

Paroda „Užkoduota“ – tai vizuali kelionė per laiką, kultūras ir simbolius, kurioje menininkė Živilė Steniukynaitė-Fornari tyrinėja iš kartos į kartą perduodamus vizualinius kodus bei jų ryšį su šiuolaikiniu pasauliu. Kurdama tekstilės darbus, menininkė remiasi archajiška Indijos medinių blokelių spausdinimo technika („block printing“) bei Dzūkijos divonų raštais, taip kurdama unikalią kalbą tarp dviejų kultūrų.
Projektas remiasi giliu domėjimusi tradicijomis ir natūraliais dažymo būdais – eksponuojamos medvilninės drobės, margintos augalinės kilmės dažais, tokiais kaip indigas, raudės šaknis, ciberžolė. Kūriniai atskleidžia spalvų sluoksniavimo galimybes, o į raštus integruoti „glitch“ efektai – tarsi spaudos proceso klaidos ar kodavimo trikdžiai – kuria netikėtus, šiuolaikiškus naratyvus.
Menininkės patirtys rezidencijoje Indijoje, Ajrakhpur miestelyje (Gudžarato regione), kur ji dirbo kartu su vietiniais meistrais, suteikė gilesnį supratimą apie šio amato subtilybes ir paradoksus: koks šiandienos ryšys tarp amatininko ir menininko, kaip greitėjantis gyvenimo tempas įtakoja senąsias tekstilės kūrimo technikas ir kokių kompromisų tenka ieškoti tarp tradicijos ir šiuolaikinio pasaulio poreikių.
„Užkoduota“ – tai ne tik meninė refleksija apie tapatybę ir kultūrinę atmintį, bet ir kvietimas žiūrovui pažvelgti į tradicinius raštus naujai: kaip į gyvą, besikeičiantį kodą, kuriame susilieja praeities rankų meistrystė ir dabarties identiteto paieškos. Paroda kviečia sustoti ir įsiklausyti į simbolių kalbą – tarp medžio, augalo, rankos, ritmo ir ieškoti savos, autentiškos interpretacijos.

Živilė Steniukynaitė-Fornari (g. 1991) – tekstilės menininkė, kurios kūryboje audiniai tampa priemone tyrinėti ryšį tarp praeities ir ateities. Naudodama natūralius pluoštus bei rastas medžiagas, ji gvildena tvarumo idėjas, šiuolaikinius socialinius iššūkius ir asmenines patirtis. Menininkės praktikos ašis – eksperimentavimas su senovinėmis tekstilės technikomis, tokiomis kaip batika, spausdinimas su mediniais blokeliais (block printing), siuvinėjimas bei audimas, jas interpretuojant šiuolaikiniame kontekste.
Savo darbuose Živilė integruoja ir netradicines medžiagas – celiuliozės pluoštus, stiklą, metalą, garsą, natūralius augalinius dažus – kurdama objektus ir erdves, kur tradicija susilieja su inovacija. Jos interaktyvios drobės, instaliacijos bei skulptūros kviečia žiūrovą permąstyti mūsų santykį su medžiagomis ir simboliais.
2015 m. baigusi dailės bakalauro studijas Koventrio universitete (Jungtinė Karalystė), Živilė gilino žinias Italijoje, o Indonezijoje studijavo batiką – tai tapo lūžio tašku, paskatinusiu menininkę kryptingai pasinerti į tekstilės meną ir natūralių dažymo technikų tyrinėjimą.
Dar studijų metais ji pelnė Koventrio Piešimo prizą, buvo nominuota Jane Sutton meno premijai bei aktyviai dalyvavo parodose. 2023 m. jai buvo skirta Alytaus Jaunojo Menininko stipendija, kurios dėka menininkė surengė savo pirmąją personalinę parodą „Nenutrūkstantis ryšys“ Alytaus kultūros centre. Tais pačiais metais ji dalyvavo Andoros bienalėje, grupinėje parodoje Lanjaron mieste (Ispanija), bei gilino žinias apie tradicinę blokų spaudos techniką Indijoje, pasinaudodama Lietuvos kultūros tarybos mobilumo stipendija.
2024 m. menininkė surengė parodą „Merging“ erdvėse La Fábrica (Lanjarón, Ispanija) ir Artifex galerijoje Vilniuje. 2025 m. ji pelnė Pradedančiojo menininko stipendiją bei dalyvavo rezidencijoje Ismail Sufiyan Khatri blokų spaudos studijoje Ažrakpure, Gudžarate (Indija).

Organizuoja: VšĮ „Verpėjos”
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos savivaldybė
Atidarymas rugpjūčio 16 d. 15 val.
Paroda veikia 2025 m. rugpjūčio 16 d. – rugsėjo 14 d.
Parodą aplankyti galima šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00
val, arba iš anksto susitarus tel. 061416255.
Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C