Užuraistė

53°57’55.1″N 24°18’43.1″E
53.965307, 24.311984

„Pradžioje tėvai gyveno kaime, o 1933 m. žemės reformos Lietuvoje metu išsikėlė į pušynų apsuptą vienkiemį. Iškirto tėvas pušynėlio medžius ir kadagius, dzūkų ėgliais vadinamus, pasistatė trobesius, užsitvėrė nuo vilkų ir kiškių smėlėto kiemo tvoras, ant to smėlio įveisė sodą ir pradėjo savo žemės rėžį dirbti.“
Grigas J. 2013: Pažinimo keliais. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, psl.23–24.

Užuraistės gyventojos rašytojos Emilijos Liegutės eilės. PILNATVĖS TYLA

Mes, žmonės, esame tik vakaro padarai
nes nuolat vejamės bėgančią dieną.
Bet ji mus aplenkia
Iš paskos sėlina naktis ir taip pat
aplenkia.
Kas yra pradžia ir pabaiga?
Rytas? Vakaras.
Mes negalime ištrūkti iš to siauro tako
tarp ryto ir vakaro.
Balzganoje ryto ir vakaro prieblandoje visa,
ką mes per dieną sukūrėme,
slenka per visatos erdves tarsi dvasių
eisena.
O didingasis visatos choralas?
Jis – tylumos choralas. Ir kuo jis toliau
nuo žmogaus, tuo tylesnis.
Vienodai tylios gėlės, žvaigždės, kalnai.
Bet tai nėra tylėjimas. Tai – pilnatvės
tyla.