Partizano Jono Burlinsko-Beržo, Bakšiūno sodybvietė

519440, 5980452 (LKS)53.961291, 24.296243 (WGS)53° 57′ 40.65″, 24° 17′ 46.47″ (WGS)

JONAS BURLINSKAS-BERŽAS, BAKŠIŪNAS
Gimęs 1905 m. Dainavos apygardos partizanas. Žuvo 1947 m. birželio 24 d. Kabeliuose.
Visą šeimą išvežė. Po Stalino mirties dalis vaikų buvo grįžę, bet vėl išvažiavo.
Iš Antano Suraučiaus prisiminimų („Žaliojoj Rikiuotėj“):
„Kazimieraitis savo pradinėje veikloje buvo pasitelkęs ryšininkų ir pagalbininkų, gal per daug pasitikėdamas žmonėmis, gal ir per daug jų buvo. Labai pasitikėjo Kabelių seniūnu, pavarde Burlingis, kurį savo ruožtu patikimu žmogumi laikė ir sovietinė valdžia Marcinkonyse, kadangi buvo mažažemis, turėjo gausią šeimą bene septynis vaikus, skurdžiai gyveno. Šiaip buvo doras žmogus ir nekvailas. Taigi tas Burlingis įspėjo, kad stovykla vadavietė yra tiksliai nurodyta enkavedistams ir kad reikia kuo skubiausiai pasitraukti ir kiek laiko nesiartinti prie tos vietos. Buvo spėjama, kad jis pats išdavęs vietą, pats įspėjęs Bijūną ir raginęs būti atsargiam. Po to įvykio daug kas iš Kabelių bažnytkaimio buvo nuomonės, kad Vienakis taip vadino Burlingį, netekus jam vienos akies buvo prisiėmęs dvigubą lošimą. Iki šiol palieka neaišku, kodėl Burlingis netrukus pats su ginklu išėjo į mišką, kabeliškių partizanų būryje buvo laikomas šauniu partizanu, berods slapyvardžiu Bakšiūnas. Neilgai partizanavęs, žuvo prie savo sodybos nuošaliame vienkiemyje prie miško, ėjęs aplankyti savo šeimos. Marcinkonių NKVD buvo įpykusi ant Burlingio ir dažnai pasalavo prie jo sodybos.“


Parengė Dovilė Čaplikaitė