Knygnešės Kotrynos Sidziniauskaitės kapas

53°57’17.4″N 24°17’28.9″E
53.954836, 24.291363

Unikalus objekto kodas – 43713
Įregistravimo registre data -2019-11-20
Objekto reikšmingumo lygmuo yra – Nacionalinis.
K. Sidziniauskaitė (1873 – 1944) kilusi iš Darželių kaimo. Pravardė – Laknavičė. Gyveno Marcinkonyse, vėliau – Kabeliuose.
1890 m. (būdama 17 metų) pradėjo tarnauti pas Marcinkonių filijos kunigą Leoną Ripinską. Po dvejų metų pasamdė marcinkoniškis ūkininkas Motiejus Miškinis. Marcinkonyse daraktoriavo apie 15 metų. Slapta mokykla buvo pas jos šeimininką M. Miškinį. Mokykla veikė ir vėliau, sodybą paveldėjus jo sūnui P. Miškiniui.
1896 m. atvykęs kunigauti į Marcinkonių filiją kun. J. Šablickas pamokė ją lietuviškai rašyti. Pramokusi rašyti ir vaikus pradėjo mokyti ne tik skaityti, bet ir rašyti. Kun. J. Šablicko paraginta pradėjo platinti lietuvišką spaudą tarp vietos gyventojų ir aplinkiniuose kaimuose. Buvo policijos įtariama, persekiojama. Pirmą kartą užtarė ir nuo arešto išgelbėjo kun. J. Šablickas, antrą kartą užklupta mokanti vaikus buvo nubausta 4 paras arešto Trakų areštinėje.
Mokėjo daug dainų, nemažai jų jau tuo metu buvo užrašytos. Giedojo bažnyčios chore. 1913 m. persikėlė į Kabelius, kur klebonijos špitolėje esančioje mokykloje mokė vaikus. Lenkų okupacijos metais taip pat slaptai mokytojavo, platino lietuvišką spaudą. 1922 m. mokyti vaikus buvo uždrausta. 1928 m. Lietuvos vyriausybė per Užsienio reikalų ministeriją K. Sidziniauskaitei paskyrė pašalpą. Apie 1935 m. paskirta knygnešio–daraktoriaus pensija (perduodama slaptai per Vilniuje gyvenusius lietuvius).