Interviu su Andrej Polukord
„Galbūt visi architektūros šedevrai gimė visai ne ten, kur mes manome, o mažuose, jaukiuose kaimeliuose,“ – sako menininkas, rezidencijos „Lavkė. Lėta, smėlėta ekspedicija“ dalyvis Andrejus Polukordas. Jį kalbina Viktorija Damerell.
Kaip nusprendei dalyvauti „Lavkės“ rezidencijoje?
Pamačiau, kad veiksmas vyksta miške ir kad mokama stipendija. Man kaip tik patinka būti miške, dažnai užsiimu su tuo susijusiomis veiklomis. Ir projektai mano siejasi su tuo. Tai ir lėmė apsisprendimą dalyvauti „Lavkės“ rezidencijoje.
Ar būdamas Kabeliuose patyrei kokių nors atradimų?
Kabeliuose buvo Evaldas, parodė tokį bitininko aukštalipio virvės fiksatorių – kumaragį. Jis pagamintas iš vientiso medžio ir karvės rago kombinacijos. Susidomėjau šia konstrukcija – juk nuostabu, kad iš primityvių liaudies buityje pasitaikančių objektų sukombinuota konstrukcija, atsakinga už žmogaus gyvybę ir puikiai atliekanti savo
funkciją. Iki tol nebuvau tokio daikto matęs. Būtų įdomu pamatyti alpinistą ar dažytoją aukštalipį, naudojantį šį primityvų įrenginį. Ir kas galėjo pamanyti, kad žmogus išrado kumaragį siekdamas medaus!
Ar kas nors tave čia nuvylė?
Kai aplikavau, maniau, kad gyvensiu mediniame name, nes „Lavkės“ aprašyme mačiau to namo nuotraukas. Tačiau gavome euroremontą praėjusios geltonų plytų mokyklos kambarį. Visur eurolinoleumai. Tai ir nuvylė. Matyt, buvau įsitikinęs, kad gyvensiu trobelėje.
Apsigyvenęs Kabelių kaime, netrukus jau pažinojai nemažai jo gyventojų. Dažnam užeiviui užmegzti tiek pažinčių prireiktų ne vienų metų. Ar turi kokią ryšių mezgimo strategiją? O gal kaip tik tie ryšiai tik
šalutinė tavo veiklų kaime pasekmė?
Ne, neturiu ryšių mezgimo technikos. Juokinga, nes žodį „mezgimas“ galime suvokti dviprasmiškai. Megzti megztinį kažkaip tiktų „Lavkės“ rezidencijai. Gal man ir reikėjo tai daryti, nežinau… Na, man pavyko prisimegzti kontaktų, patiko tas bendravimas… Tiesiog. Man patinka pirkti maisto produktus iš vietinių gyventojų. Vietiniai produktai būna pirmo šviežumo, nes yra nuskinami tiesiog tavo akyse. O jei jau apsigyveni kaime, tai gali tikėtis ir tokių produktų gauti. Tik reikia klausti, nes šiais laikais vis dažniau būna taip, kad žmonės augina tik tiek, kiek patys suvalgo, arba atvyksta jų artimieji ir padeda tai padaryti. Tuomet eini pas kitą. Taip ir išvaikštai visą kaimą. Taip
tikriausiai ir išeina, kad per pirmą dieną susipažįsti praktiškai su visais. Pas vienus pirkdavau salotas, pas kitus kiaušinius, pas trečius eidavau skinti braškių. Geras klausimas, ar maisto susiveikimas „Lavkės“ rezidencijos metu man buvo šalutinė ar pagrindinė veikla.
Esi aplankęs nemažai meno rezidencijų. Ko imiesi atvykęs į naują vietą?
Pradžioj išsikraunu lagaminą. Tuomet apsirūpinu maistu. Kai pasistiprinu, einu patyrinėti apylinkių pėsčiomis arba, jeigu pasiseka gauti dviratį, važiuoju į apžiūrą dviračiu. Ta veikla – apžiūrėti ir ištyrinėti apylinkes, gal ir yra vienas įdomiausių užsiėmimų.
Kas tave įkvepia kūrybai?
Naujos vietos, rastos arba patirtos situacijos. Gal gali papasakoti apie savo idėją pastatyti skulptūrą „Piza Kabeliai“?
Bekeliaudamas radau palinkusią lauko virtuvėlę, kuri pasirodė kažkur matyta. Ilgai galvojau, kol pagaliau supratau, kur panašią struktūrą jau kartą mačiau. Tai Pizos miesto bokštas antikinės kultūros perėmėjoje Italijoje. Abu vienodai palinkę. Tik čia ši struktūra vietinio kaimo gyventojų dizaino bei stiliaus. Lauko virtuvėlės sienas sudėjus vieną ant kitos, Pizos bokštas dar labiau išryškėja. Perkeldamas šį bokštą prie įvažiavimo į Kabelių kaimą norėčiau
paneigti stereotipą, kad architektūros šedevrų gimtinė yra Italija. Galbūt visi architektūros šedevrai gimė visai ne ten, kur mes manome, o mažuose, jaukiuose kaimeliuose? Kaip ten, taip ir čia architektūrinis sumanymas užgimė netyčia – iš aplinkos suformuotos situacijos. Bermudų trikampį primenanti stogo forma ir bokšto „Piza Kabeliai“ viršūnė turėtų sugerti žaibo išlydžius, taip pristabdydama vis aplenkiančius kaimelį lietaus debesis ir pritraukdama į apylinkes lietų.
Kaip šią idėją priėmė vietiniai?
Labai entuziastingai. Gyventojai džiaugėsi sužinoję, kad jų kaime bus įgyvendintas kūrinys, konkuruojantis su Italijos architektūros šedevru.
Apie ką tau yra kaimas?
Tikriausiai apie ramybę, normalų, žmogui priimtiną gyvenimo tempą. Priešingai skubėjimui ir stresui būnant mieste.
Dėkui už pokalbį.