Grybaulia

54°00’01.4″N 24°21’47.3″E
54.000400, 24.363138

Grybaulia – Lietuvoje nėra kito kaimo tokiu gražiu pavadinimu, nusakančiu tikslią vietovės vardo kilmę – grybai, grybavimas.
Per kaimą teka keturi šaltiniuoti upeliukai (vadinti kanalais, upelėmis, upelaitėmis arba groviais), jie išteka iš pelkėtų vietų, kurios tęsiasi iki Čepkelių raisto (Gudo šalies), ir įteka į Grūdos upę. Visi buvo natūraliai susiformavę, tik žmonių šiek tiek patiesinti, praplatinti, kad vanduo greičiau nutekėtų į Grūdą. Nuo geležinkelio (gelžkelio) per kaimą ėjo natūraliai susiformavęs vingiuotas kelias, toliau jis vedė į Musteiką, Kabelius ir Margionis. Per upelius buvo keturi mediniai tiltai, jie turėjo pavadinimus: Utopkos ciltėlis, Adamkės, arba Adamkyno, ciltėlis, Malvynkos ciltėlis ir Baublių (arba Valentukevičiaus) ciltėlis (ši upelaitė tekėjo per Jono Valentukevičiaus žemę, jį rusų stribai 1943 m. nušovė). Ties sankryža į Musteiką ir Kabelius stovėjo medinis kryžius, mama pasakojo, kad mirus mažai dvarininko dukrai Marytei ponas pastatė šį kryžių, kiti sakė, kad čia ta mergaitė ir palaidota. Į kabelius per Grūdą buvo didelis medinis tiltas – Medzinis dvaro ciltas, arba Medzinis ciltas: tvirtas, iš storų ir plačių medinių lentų, tvirtų medinių polių ir gražių šoninių turėklų, prisimenu, labai patikdavo juo eiti. Prieš 1970 m. jį Kabelių kolchozas nugriovė, pastatė naują. Upės šlaituose išbetonavo gelžbetonines atramas ir ant jų uždėjo galingas metalines sijas. Kuriant žuvininkystės ūkį tiltą sunaikino, iki šių dienų, kaip praeities liudininkas, upės šlaituose likusios išbetonuotos gelžbetoninės atramos, atrodančios lyg sienos. Ruošiant žuvininkystės ūkį, naikinant natūraliai gamtos suformuotą grožybę, buvo iškasti tvenkiniai, suformuotas vandens rezervo telkinys. Užtvenkus Grūdą, atsirado Grybaulios tvenkinys, ir vietoje tilto įrengta betoninė pralaida, maždaug 200 metrų toliau nei buvo senasis tiltas, į Kabelių pusę.

Dar buvo ir kitas, labai senas kelias, šiuo metu jau sunykęs, neišlikęs, bet nuolatiniai kaimo gyventojai, gerai žinodami apylinkių miškus ir miškininkų naudojamus keliukus, juo dar pasinaudoja – vyksta pagrybauti ar pauogauti. Šis kelias ėjo nuo Marcinkonių per miškus, Čepkelių raisto pakraščiu, per pelkutes ir šlapynes ir Grybaulią pasiekdavo ties Zidario (Izidoriaus Marcevičiaus) sodyba. Smėlėtas keliukas vedė per senąjį Grybaulios kaimą iki Baublių kampo, toliau – į Musteiką. Kelias ne visada buvo pravažiuojamas, pavasarį ir rudenį telkšojo didelės balos, o po rimtesnio lietaus kai kurios žemesnės vietos miške tapdavo šlapyne. Maždaug už pusės kilometro nuo Zidario sodybos buvo didelė pelkė iš abiejų kelio pusių, per ją kaimiečiai pastatė tiltelį, kurį vadino Raisto ciltu. Netoli jo, miško proskynoje, miškininkai buvo įsirengę vidutinio dydžio medžių auginimo plantaciją, vietiniai vadino Daigynu.

Dar vienas kelias buvo į ponų dvarą. Jis buvo už Grūdos ir ėjo nuo Darželių kaimo per geležinkelį, šalia Grigų (Antano Grigo) sodybos ir per mišką vingiavo iki sankryžos, kuri buvo prie Grūdos cilto. Toliau keliukas prieidavo iki ponų dvaro, atšaka vedė į Kabelius.

Salalės – seniausias Grybaulios kaimo pavadinimas. Pirmą kartą šį vardą užtikau vartydamas kunigo Jono Raitelaičio archyvą Vilniuje, Vrublevskių bibliotekoje. Prieš karą Antanuko Jono senelis Mackė (Motiejus Grigas) visada sakydavo: „Ainu in Salalas pas žmonis paskalbėc.“

Grybaulios kaimas iki sovietinės melioracijos buvo labai gražus. Gamta nuostabi, vyravo spygliuočių ir lapuočių miškai, nuostabi natūralios gamtos dermė. Apie ūkininkų sodybas buvo pavieniai medžiai arba gojeliai, didesni ar mažesni sodai, šeimininkių išpuoselėti gėlių darželiai. Kaimą supo gausybė didesnių ir mažesnių pelkėtų vietovių, daug šienaujamų pievų. Na, ir, žinoma, žemyninės smėlio kopos, kurios XX a. viduryje dar ne visos buvo apsodintos medžiais, pušimis ar eglėmis. Lyginant su gretimais kaimais čia žemės buvo žymiai derlingesnės, ypač durpynuose, todėl aplinkinių kaimų gyventojams priklausė šienaujamos pievos, kai kas čia sodino bulves ir sėjo javus.

>
Senieji pavadinimai naudoti iki XX a. vidurio, kai kurie iki 7–8 dešimtmečio.
Upėsnis – vieta prie Grūdos upės, šienaujamos pievos.
Liepteliai – pelkėta vieta iš Kanalų kaimo patekti į Grybaulią.
Bradelis – pelkėta, sunkiai pereinama vieta, į kurią veda takas per eglyną.
Grybijaitė – baravykų dygimo vieta už Grūdos.
Triba – miškininkų suformuota miško juosta, kvartalinė linija, ėjusi nuo Kanalų kaimo per Marcinkonių pievas per didelį spygliuočių mišką iki pat Čepkelių raisto (Gudo šalies).
Linmarka – kanapių ir linų merkimo vieta. Buvo keliose vietose.
Jagėlos (Jogailos kalnas) – einant link Gudo šalies.
Karalienės daržas. Kaimo gyventojai nurodo dvi vietas: 1) už Zidario, kur buvo Daigynas; 2) einant į Čepkelių raistą, nepriėjus Jogailos kalno.
Musteikos bala – pelkė prie pat Čepkelių raisto.
Musteikos šulnėlis – toje pelkėje iškastas nedidelis, negilus šulinys, aprėmintas mediniais rąsteliais. Žmonės iš jo gerdavo.
Barsukinė – barsukų olos.
Angliko daržas – už Grūdos, prie Angliko (Jono Valentukevičiaus) sodybos.
Šimo miškas – miškas, kur dabar gyvena Kastytis.
Kibirkščio tvora – medinė karčių (šatrų), tvora skyrusi Valentukevičių, Grigų ir Kibirkščių žemes, Kanalų kaime.
Kibirkščio laukas – nelabai derlingas laukas.
Stepanios miškėlis – miškelis netoli Grūdos, prieš Mazalsko pirkią.
Malvynkos miškėlis – miškelis už Grūdos, nuo Adolfo Grigo sodybos tiesiai perėjus Grūdos brastą.
Mazalsko beržynėlis – miško juosta, skyrusi Valentukevičių ir Mazalsko žemes.
Grabės – vieta už Grūdos, rankomis supiltas kelias per pelkėtą vietovę, kad galėtų pravažiuoti su arkliais.
Už grabių – grybų dygimo vieta.
Apšūtos – miškas už Grūdos, į Margionių pusę.
Dvaras – dvarininkų Babenkų sodyba už Grūdos.
Perkadas – senojo kelio dalis einant link Musteikos.
Melnyčia – malūnas.
Marcinkonių pievos – pelkėtos pievos Marcinkonių gyventojams ruošti šieną, prie Valentukevičiaus sodybos ir prie Baublių kampo.
Margionių pievos – už Grūdos, netoli geležinkelio.
Kapiniškių pievos – prie Grūdos upės.
Kašėtų pievos – už Grūdos upės.
Ščirulės kampas – moters valdomos žemės, niekas negalėjo prisiminti vietos ir tos moters pavardės ar pravardės.
Brasta – arklių kelias per Grūdą (buvo trys–keturios).
Žvyrus – vieta prie Grūdos, kur buvo lyg ir mažas žvyro karjeras, kaimiečiai naudojo statyboms ir keliams. Mes, vaikai, ten mėgdavome žaisti, prie jo augo riešucynas – lazdynas, vis ragaudavome riešutus, laukdami, kada prinoks.
Pieskynėlis – baravykų dygimo vieta už Grūdos, nuo brastos į kairę.
Dravė – drevėta pušis už Grūdos, netoli brastos, prie Antanuko, Grigo sodybos.
Dzirvonas, dzirvonėlis – labai prasta žemė, kurioje augo menka augmenija.
Kalnėlis – žemyninė smėlio kopa Kanalų kaime, tarp Valentukevičiaus ir Mazalsko sodybų, dabar jau užaugęs miškas.
Lesničiuvka – vieta, kur lenkų laikais buvo girininkijos pastatas ir trys namai darbuotojams, tarp geležinkelio ir Utopkos kanalo. Miške dar matosi pamatų likučiai.
Škulkos – lenkų laikais taip vadino miško sodinukų auginimo vietas. Buvo trijose vietose kaimo pakraščiuose.
Siaurukas – siaurasis geležinkelis nuo Marcinkonių iki Gudijos, iki Katros upelio, pastatytas vokiečių per Pirmąjį pasaulinį karą.
Dzeliankos – menkavertės pievos netoli Baublių.
Genių kampas – dalis Marcinkonių šienaujamų pievų netoli Baublių.
Gaidzo sala – samanotas eglių miškas netoli Baublių.
Žukiškės – vietovė už Grūdos, prie dvaro.
Baublių kampas – nuo XX a. 3-o dešimtmečio naujakurių Baublių gyvenamoji vieta.
Kanalas, Kanalai – iki 1946 m. taip vadinta kaimo dalis, esanti arčiausiai geležinkelio.
Raistas – Čepkelių raistas, arba Gudo šalis.
Valakai – dirbamos žemės laukas tarp Grybaulios ir Margionių.
Margionių pievos – netoli Baublių, Musteikos link.
Riešucyno kampas – gražus beržynas, tiesiai už Ginto Baublio sodybos (dabar ten žvyrkelis).
Ilijono kampas – pieva ir krūmynai prie dabartinio žvyrkelio, netoli Prano Baublio sodybos, link Musteikos.
Mūralis – mūrinė sodyba prie senojo kelio. Dabar gyvena Rūta Petrauskaitė ir Janas.
Baublių uogynas, Baublių laukai – miškas ir dirbama žemė prie Marcinkonių pievų.
Musteikos laukai – miškas už Marcinkonių pievų (buvusių tvenkinių vieta).

Pradėta 2021 m. lapkričio 24 d., baigta gruodžio 11 d.
Juozas Valentukevičius
Dėdeliškių kaimas, Trakų rajonas
Kai kuriuos patikslinimus pateikė grybauliškės Marytė Baublyte ir Lina Baranauskaitė.